„Mačiau jį žiauriai besikankinantį, visom jėgom įkniubusį į milžinišką akmenį. Įtempęs kojas ir rankas, jis ritino akmenį į kalną. Bet vos priartėjęs prie viršūnės, prarasdavo pusiausvyrą, ir šis nudundėdavo žemyn. Išpiltas prakaito, panardinęs galvą dulkėse, jis darbą pradėdavo iš naujo.“ Sizifo istorija nebūtų pasiekusi mūsų laikų, jei bent kartą gyvenime nebūtume patys pajutę, koks sunkus tampa darbas be tikslo. Ar jums yra taip buvę? O jūsų darbuotojams?