PRASMINGA VERSLO KOMUNIKACIJA

+370 600 46488
info@blackflorence.com
Adresas:
Žvejų g. 14A,
Vilnius, Lietuva
Image Alt
Kaip formuoti įmonės misiją: patarimai mąstančiam darbdaviui
  /  Įrašai   /  Kaip formuoti įmonės misiją: patarimai mąstančiam darbdaviui

Kaip formuoti įmonės misiją: patarimai mąstančiam darbdaviui

„Mačiau jį žiauriai besikankinantį, visom jėgom įkniubusį į milžinišką akmenį. Įtempęs kojas ir rankas, jis ritino akmenį į kalną. Bet vos priartėjęs prie viršūnės, prarasdavo pusiausvyrą, ir šis nudundėdavo žemyn. Išpiltas prakaito, panardinęs galvą dulkėse, jis darbą pradėdavo iš naujo.“

 

Sizifo istorija nebūtų pasiekusi mūsų laikų, jei bent kartą gyvenime nebūtume patys pajutę, koks sunkus tampa darbas be tikslo. Ar jums yra taip buvę? O jūsų darbuotojams?

 

Įmonės misija ir naujieji sizifai

Lyginant su šių dienų sizifais, kurie sėdi įkniubę į savuosius akmenis biure, Homero Sizifas turi privilegijų. Jo veiklos niekas neprižiūri. Jam nereikia vienu metu atlikti skirtingų darbų. Ir jis tikrai gali būti ramus, kad nebus atleistas iš darbo.

 

Šių dienų sizifai irgi turi privilegijų. Darbdavys, išgirdęs apie employer branding‘ą (darbdavio ženklodarą), biuro virtuvėje skuba palikti nemokamų bananų, o poilsio erdvėje pastato futbolo stalą. Efektas? Vakare po darbų šių dienų sizifai jaučiasi taip pat kaip ir Homero originalas, žvelgiantis į apačion besiritantį akmenį: ryt viskas iš naujo…

 

Garsi JAV rinkos tyrimų bendrovė, apklaususi 12.000 darbuotojų skirtingose verslo šakose, priėjo prie išvados, kad kas antras aktyvus darbo rinkos dalyvis darbe stokoja giluminio prasmės jausmo. Galima neabejoti, kad Lietuvoje sizifo ligų epidemija yra dramatiškesnė. Daugelį žmonių darbovietėse laiko ne didesnis Tikslas, o įpročio grandinės arba tik pinigai. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, stabdančių verslo produktyvumą ir finansinę pažangą, jau nekalbant apie bendrovės įvaizdį.

 

 

Gaila darbuotojų, švaistančių savo gyvenimą. Gaila darbdavių, nes iš kompanijos sklindantis sizifo prakaito kvapas pasiekia klientus bei partnerius. Ir šie ima trauktis. Įmonė, suvokdama tai kaip verslo įvaizdžio problemą, pagalbos kreipiasi į komunikacijos agentūrą: „užrašykite mums įmonės misiją ir viziją“. Tačiau komunikacijos dezodorantai ilgainiui neapgauna nei klientų, nei savęs pačių. Sizifo liga, organizacijai atnešanti milžiniškų nuostolių, nėra nepagydoma, bet gydyti ją reikia iš pagrindų.

 

Kodėl darome tai, ką darome

Viskas prasideda nuo teisingų klausimų. Kaip tik tų, kurie kelia daug pirminio nerimo. Kodėl darome tai, ką darome? Kodėl dirbame būtent šioje srityje? Kodėl šioje bendrovėje?

 

Dalis darbdavių sau ir savo darbuotojams šių klausimų neužduoda jau vien dėl to, kad bijo galimų atsakymų: ar šie nesugriaus status quo? Ar nepaskatins visų išsiskirstyti ir užsklęsti duris? Tokios baimės būna arba nepagrįstos, arba patvirtinančios, kad strateginiai pokyčiai įmonei yra tiesiog būtini. Tik šie dažniau pradedami nuo kito galo.

 

Įmonės misija vs. anekdotas

Šiandien praktiškai visi ambicijų turintys verslai jaučia pareigą apsibrėžti savo misiją. Tačiau į tai dažnai tebežiūrima kaip į būtiną svetainės skyrių, kurį reikia užpildyti. Dargi įmonės misija traktuojama kaip išimtinė vadovybės nuosavybė, prie kurios nevalia lįsti nei komunikacijos specialistams, nei juolab – kitiems kompanijos darbuotojams. Tai iš dalies suprantama – demokratija jokioje strateginėje-kūrybinėje veikloje dar nedavė pergalingo rezultato.

 

Kita vertus, visi žinome istorijų, kaip darbuotojai pirmą kartą apie savo įmonės misiją ir vertybes sužino jau tik iš klientų lūpų. Ir tada iš nuostabos ima skaldyti įspūdžius iš kasdienybės, kaip tos vertybės įgyvendinamos praktikoje. Geriau jokios misijos, nei misija, tampanti visuotiniu anekdotu.

 

Ir vis dėlto prasminga bei kokybiškai apibrėžta įmonės misija gali tapti fantastišku instrumentu. Ne tik išorinėje komunikacijoje, bet visų pirma – kuriant darnią, pergalėms subrendusią organizaciją, kurios visi nariai kiekvieną akimirką dėl bendro tikslo atiduoda visą save ir dėl to pajunta giluminę laimę. Tokia misija gimsta tada, kai išmokstame prakalbinti komandą. Yra būdas tai padaryti.

 

Reikalai, nepaklūstantys kalbai

Žmonės, kurie domisi lyderyste, seniai žino vieną populiariausių „TED Talks“ pranešėjų Simon Sinek. Savo garsiojoje kalboje bei knygoje „Start With Why: How Great Leaders Inspire Everyone to Take Action“ autorius charizmatiškai paaiškina, kokia didelė praraja skiria kompanijas, dirbančias tik dėl pinigų, ir bendroves, kurios nebijo ieškoti misijos ir atrasti savo didįjį Kodėl.

 

Pasak S. Sineko, visi verslai sugeba nesunkiai atsakyti, jie daro: kokius produktus gamina, kokias paslaugas teikia, kuo šie produktai ar paslaugos yra geri ir ypatingi. Dalis verslų sugeba kilti aukščiau, diferencijuotis ir paaiškinti, kaip jie tai daro. Jie turi atsakymus, kuo ypatingas produktų gamybos procesas, kaip užtikrinamas kokybiškas klientų aptarnavimas bei galutinis klientų pasitenkinimas.

 

Tačiau tik vienetai sėkmingiausių bendrovių žino, kodėl jos daro tai, ką daro: kokia giluminė jėga jas motyvuoja nesustoti ir įprasmina žmonių kasdieninį darbą. Rask ir parduok pasauliui savąją misiją, savąjį kodėl, ir būsi myliomis pabėgęs nuo konkurentų, kurie pardavinėja tik savuosius ir kaip. Tai kelias, kurio prasmę savo pergalėmis ir toliau įrodinėja tokie žaidėjai kaip Apple, Uber, Dove, The Body Shop ir daugelis kitų pasaulyje pirmaujančių prekinių ženklų.

 

 

 

Žinoma, šis kelias turi savo iššūkių. Jau pati vertybinio klausimo formuluotė daugeliui pragmatiškai ir analitiškai mąstančių vadovų gali pasirodyti labai jau aptaki. Juk ir pats klausimas yra skirtas ne žmogaus „mąstančioms smegenims“ – neokorteksui, o limbinei smegenų sričiai, atsakingai už gilumines emocijas ir stimulus.

 

Visa bėda, kad žmogaus limbikos signalai sunkiai išverčiami į formaliąją žmonių kalbą. Todėl, jei tiesmukiškai savęs paklausime, kodėl darome tai, ką darome, vietoje atsakymo dažnai prieisime prie kokios nors seklios tautologijos arba visiško paralyžiaus, kuomet ant balto lapo taip ir neišeina nieko parašyti. Tačiau yra metodas, kaip įveikti mąstymo paralyžių ir per aplinkui nusigauti iki pagrindinio kompanijos kodėl.

 

Giluminė genties sesija

Sineko teorija, taikant ją praktikoje, reikalauja rimtų adaptacijų. Tačiau apie viską – iš eilės. Pirma, įmonė pasirenka pokalbio fasilitatorius (facilitators), kuriais pasitiki: pastarųjų atsakomybė – misijos paieškose reikiamu būdu prakalbinti tiek įmonės vadovybę, tiek darbuotojus.

 

Nors metodo krikštatėvis labai nemėgsta šio žodžio, de facto šie fasilitatoriai atlieka verslo psichoterapeuto rolę, turėdami išgirsti įmonės žmonių transliuojamas emocines žinutes bei reikiamu metu pasukti pokalbius reikiama kryptimi.

 

Tikslinga – nors neprivaloma – startuoti nuo giluminės sesijos su įmonės įkūrėjais arba vadovais, išsiaiškinant jų asmeninius kodėl bei pačią verslo viziją. Priešingai nei sakytų intuicija, sesijos metu įkūrėjų klausiama ne apie „didelius dalykus“, ne apie įmonės tikslus ir planus, o apie jų pačių asmeninį gyvenimą ir labai konkrečius, dažniausiai net vaikystės laikus siekiančius praeities įvykius, padėjusius susiformuoti jų emociniam pasauliui.

 

Tokie giluminiai pokalbiai, dalinimasis praeities istorijomis bei šias istorijas sekantys specifiniai klausimai leidžia atsijoti lūžines vertybines temas, kurios gali turėti daug tiesioginės arba netiesioginės įtakos tiek pačių verslo įkūrėjų, tiek jų kūdikio – įmonės – pasaulėvaizdžiui.

 

Visgi pats svarbiausias žingsnis – giluminė struktūruota genties sesija su bendrovės darbuotojais. Jos tikslas – išgryninti svarbiausius limbinius saitus, kurie vienija toje pačioje kompanijoje dirbančius žmones ir motyvuoja juos atlikti savo darbą. Kaip jau minėta, tiesioginiai klausimai apie misijas, vizijas ir vertybes niekur nenuveda.

 

Pro “galines duris” – prie įmonės Konstitucijos

Svarbiausi atsakymai – kaip aukso grynuoliai – atrandami „per galines duris“: metodiškai skatinant darbuotojus prisiminti ir dalintis vieniems su kitais specifinėmis, labai konkrečiomis istorijomis iš įmonės gyvenimo. Pasakojant istorijas bei uždavinėjant papildomus klausimus, istorijos surišamos su emocinėmis darbuotojų būsenomis ir ilgainiui atsidengia visai komandai būdinga vertybinė ritmika: temos, kurios sesijos metu kartojasi, kurios sukelia daugiausiai entuziazmo, ir kurios (tai svarbu!) nesusiję su pinigais bei pragmatine nauda, kurią gauna darbuotojai ar jų vadovai.

 

Antroje sesijos dalyje moderatoriai dalyviams padeda šias temas toliau plėtoti ir pereiti prie pačių svarbiausių bei sudėtingiausių etapų – bendrovės pozityvaus poveikio ir indėlio pasauliui paieškų.

 

Genties sesija visus maloniai išvargina, o jos prasmė akivaizdi. Galutinė ieškojimų stotelė – įmonės Konstitucija bei aiškus vertybinis elgesio kodeksas su išgrynintu bendruoju atsakymu į klausimą kodėl mes darome tai, ką darome.

 

Šį atsakymą galima vadinti gilumine įmonės misija, kuri įmagnetina verslą klientų ir partnerių akyse. Galima šį atsakymą vadinti varikliu, kuris veža kompaniją pirmyn ir neleidžia sustoti. Arba vėliava, po kuria norisi telktis, iškelti kuo aukščiau ir kiekvienam už ją kovoti, negailint asmeninių jėgų.

 

Svarbiausia yra tai, kad metodas darbuotojams leidžia tapti bendrovės misijos savininkais ar tiksliau – dalininkais bei su visiškai kitu nusiteikimu kas rytą eiti į darbą. Kitaip tariant, darbuotojai tampa kūrėjais ir įprasmintojais, o ne svetimų nurodymų vykdytojais. Galiausiai šis metodas leidžia darbdaviui ir darbuotojui stabtelėti ir įvertinti, kokie vertybiniai tiltai juos jungia. Jei vietoje tiltų – vien bedugnės, ar ne geriau abiem pusėms pasukti savo keliais?

 

Pasaulį keičia ir medžio granulės

Akivaizdu, kad metodas skirtas ne visiems. Pagrindė prieštara, kurią iškels standartinis darbdavys Lietuvoje, skambės maždaug taip: mūsų versle nėra vietos kūrybai ir debesėliams, mes dirbame nuobodų ir sunkų darbą, apie kurį nėra ką daug pasakyti, tačiau įmonė uždirba pinigus, laiku išmoka atlyginimus, ir to mums užtenka. Tik ar tikrai užtenka? Paklauskite savo sizifų. Homeras tokias bendroves apraudotų nepriekaištingu hegzametru.

 

Štai jums priešingas pavyzdys iš Šiaulių. Nedidelė pažangi dvidešimties žmonių bendrovė, užsiimanti kieto kuro prekyba užsienio rinkose, tvirtai tiki, kad skirstyti žmonių laiką į darbą ir gyvenimą neproduktyvu. O susitaikyti, kad jų verslo sritis yra nekūrybinga ir neturinti prasmingų tikslų, šie žmonės kategoriškai atsisakė.

 

Visa komanda su vadovu priešakyje nuo pat pradžių metodiškai ieškojo būtų įpūsti daugiau prasmės jausmo darbe. Be tokių inovacijų kaip saviugdos bibliotekos įrengimas biure bei dalies darbo valandų skyrimas skaitymui bei knygų aptarimui įmonė atliko ir drąsias įvaizdžio permainas. Kompanija, kurią anksčiau partneriai ir klientai matė kaip tarpininkę, pradėjo save pozicionuoti tikrais biokuro reindžeriais, saugančiais aplinką, prižiūrinčiais produktų kokybę bei įtraukiančiais savo klientus ir partnerius į vaizdingą bei žaismingą miško pasaulį (net ir patys produktai buvo pervadinti miško gyvūnų vardais). Tačiau tai dar ne viskas.

 

Biokuro reindžerių komanda ryžosi leistis ir į giluminės įmonės misijos paieškas, kad išsigrynintų savo didįjį atsakymą Kodėl. Po įtemptų įkūrėjo ir genties sesijų bei vertybinių temų paieškų išryškėjo, jog didžiausias ir pagrindinis bendrovės entuziazmo šaltinis – atsakymas į didįjį Kodėl – yra pats tobulėjimo procesas.

 

Noras užkrėsti tobulėjimu vieniems kitus bei partnerius ir klientus. Šiauliečiams pavyko prieiti prie išvados, jog jie ne tik perka ir parduoda kurą, bet ir patys yra kuras, kuris uždega žmones siekti daugiau. Šis komandiškai atrastas atsakymas tapo pagrindine įmonės misija – vertybinis bendras vardiklis, kurio prasmė ir pakilumas smarkiai pranoksta tiesiogines bendrovės funkcijas – prekybą medžio granulėmis ir pjuvenų briketais.

 

 

Moralas

Palyginkime biokuro reindžerių misiją su standartiniais molinių milžinų lozungais. Tokiais kaip „mūsų įmonės misija – teikti kokybiškas paslaugas“ arba „tapti sėkmingiausia ir lyderiaujančia šioje verslo sferoje dirbančia įmone Lietuvoje“.

 

Po kuria vėliava darbuotojai pakels akis virš asmeninių interesų, prasidedančių ir užsibaigiančių atlyginimo eilute, ir susiburs į tikrą komandą? Kurią vėliavą įsimins ir pamils aplinkiniai? Šiauliečių kompanijai, priešingai nei didžiajai daugumai misijos ir vizijos ieškotojų, pavyko nuoširdžiai perlipti per save. Pagrindiniu pasitenkinimo šaltiniu ši komanda laiko uždirbtus pinigus, o pokyčius savo klientų bei partnerių gyvenime.

 

Patikėkite, organizacijos, degančios noru duoti, gauna daugiau.

 

Spauskite čia ir sužinosite plačiau, kaip gimsta įmonės misija Black Florence mieste.